head43.jpg
Forsķša
Pistlar
Æviágrip
Fyrirspurn
Myndir
Tenglar
Byggšamįl
Sjįvarśtvegsmįl
Utanrķkismįl
Heilbrigšis/velferšarmįl
Samgöngumįl
Mennta- og skólamįl
Efnahags- og skattamįl
Almenn stjórnmįl
Deila į Facebook

Gręšgi į sterum 15. janśar 2018
Talsmašur samtaka fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi heldur žvķ fram ķ Morgunblašinu ķ byrjun įrsins aš veišigjaldiš, sem śtgeršarfyrirtęki greiša rķkinu fyrir afnot af fiskimišunum, sé komiš langt fram śr hófi og sé skašlegt sjįvarśtveginum og žar meš samfélaginu öllu. Hįtekjuskattur į sterum er nafngiftin sem hlutur rķksins fęr.

Stašreyndirnar tala öšru mįli. Žęr eru aš um žessar mundir fęr śtgeršin 87% af framlegšinni ķ sinn vasa en rķkiš ašeins 13%. Til rķkisins rennur veišigjaldiš, sem er nśna 23 kr/kg fyrir hvert kg af žorski. Śtgeršin fęr 156 kr/kr. til sķn. Žaš er sjö sinnum hęrra. Hlutur rķkisins ķ aršinum af aušlindinni er ekki hįtekjuskattur į sterum. Öšru nęr, en skerfur śtgeršarinnar af aršinum er gręšgi į sterum.

Óbreytt veišigjald

Ramakvein śtgeršarinnar er tilkomiš vegna žess aš veišigjaldiš tvöfaldast ķ krónutölu frį sķšasta fiskveišiįri. Žaš skżrist af žvķ hreinn hagnašur af fiskveišum įriš 2015 varš sį mesti sķšan 2001 og tvöfaldašist frį 2014. Žess vegna er fjįrhęš veišigjaldisins 2015 tvöfalt hęrri en įrsins 2014. Veišigjaldiš er óbreytt hlutfall af hreinum hagnaši. Žaš er žvķ ekkert meira ķžyngjandi nś en įšur. Hreinn hagnašur varš 2014 sį minnsti sķšan 2009. Žess vegna varš įlagt veišigjald sķšasta fiskveišiįrs lķka lįgt og lękkaši um 50% frį įrinu žar į undan. Hreinn hagnašur eftir veišigjald jókst śr 10 milljöršum króna ķ 20 milljarša króna frį 2014 til 2015. Śtgeršin er aš gręša meira en ekki minna. Stóryršin um stórfellda hękkun veišigjaldsins eru röng.

Veišigjaldiš ašeins 10% af framlegš

Leiga į kvóta er mikiš stunduš. Śtgerš sem leigir til sķn kvóta gerir žaš vegna žess aš tekjur af aflanum eru hęrri en kostnašurinn viš veišarnar. Žaš veršur aš vera framlegš af slķkum veišum. Markašsverš į leigukvóta gefur góša mynd af framlegšinni. Į įrinu 2015 voru samkvęmt upplżsingum į vef Fiskistofu leigšar gegn gjaldi um 14% af öllum śtgefnum kvóta ķ žorski. Žaš voru 26.837 tonn ķ 2065 višskiptum og samtals voru greiddar 6.103 milljónir króna ķ leigugjald. Aš mešaltali voru greiddar 227 kr/kg. Žetta er žaš stór hluti af heildinni og višskiptin žaš mörg aš telja veršur aš gott mat fįist į framlegšina af veišunum almennt. Veišigjaldiš sem nś er kvartaš undan er mišaš viš afkomuna žetta sama įr 2015 og er 22,98 kr/kg. žaš er ašeins 10% af mešalleiguverši žorskkvótans. Žetta markašsverš į leigukvóta leggur grunn aš verši varanlega kvótans eša aflahlutdeildarinnar sem lįnastofnanir styšjast viš.

Myndin breytist ekki mikiš žótt veišigjaldiš sé boriš saman viš afkomuna į yfirstandandi fiskveišiįri ķ staš žess aš miša viš 2015. Mešalverš į 1 kg af žorskkvóta fjóra fyrstu mįnuši fiskveišiįrsins 2017/18 er 156,35 kr. Bęši fjöldi višskipta į bak viš mešalveršiš og magniš hefur aukist. Til višbótar kvótaleigunni žarf aš greiša veišigjaldiš 22,98 kr/kg. Samtals greišir sį sem tekur kvótann į leigu 179 kr. Žaš er žį matiš į framlegšinni. Hlutur veišigjaldsins af framlegšinni um žessar mundir er um 13% samkvęmt žessum tölum. Žaš er ekki mikil breyting frį 10%.
Svonefnd veišigjaldsnefnd hefur žaš hlutverk aš reikna śt veišigjaldiš og jafna žvķ nišur. Nefndin reiknar śt framlegš samkvęmt forskrift ķ viškomandi lögum. Hśn ber žess merki aš Alžingi hefur sżnt mįlstaš samtaka śtgeršanna mikla tillitssemi. Engu aš sķšur reiknast nefndinni til aš framlegšin af žorskveišum hafi veriš um 102 kr/kg. Veišigjald upp į 22,98 kr/kg žar af er 22% af framlegšinni og getur į engan hįtt talist óhófleg.

Vanmetnar tekjur

Hafa žarf ķ huga aš stęrstur hluti aflans er seldur ķ beinum višskiptum milli skyldra eša sama ašila. Veršiš er enda mun lęgra en markašsverš. Stór hluti śtgeršarinnar er nįtengdur fiskvinnslu. Į žennan hįtt eru tekjur śtgeršarinnar lękkašar og fęršar yfir į vinnsluna sem er aš mestu undanžegin veišigjaldi. Viš žetta lękkar hagnašur śtgeršarinnar og veišigjaldiš til rķkisins veršur lęgra en žaš ķ raun į aš vera. Sjįvarśtvegsfyrirtękin halda žannig meš bókhaldsbrellum eftir meira af hagnašinum ķ sjįvarśtveginum. Ekki er gott aš fullyrša um hversu miklu af raunverulegum hagnaši af śtgeršinni er komiš undan veišigjaldi en fęra mį rök fyrir žvķ aš žaš geti veriš um 20%.

550 milljaršar kr į 8 įrum

Afkoma ķ sjįvarśtvegi hefur veriš fįdęma góš allt frį 2009. Samanlögš framlegš (EBITDA) greinarinnar frį 2009 – 2016 framreiknuš er um 600 milljaršar króna. Žar af hefur rķkissjóšur fengiš um 50 milljarša króna ķ formi veišigjalds. Eigendur sjįvarśtvegsfyrirtękjanna hafa fengiš rķflega 90% til sķn. Žaš er um 550 milljaršar króna. Upplżst er aš aršsemi ķ sjįvarśtvegi sé tvöfalt meiri en ķ atvinnulķfinu. Žaš er lķka upplżst aš einungis 1.000 manns eigi nįnast allt eigiš fé einstaklinga ķ ķslensku atvinnulķfi.

Įtökin standa um skiptingu į aršinum. Ef rķkiš tekur til sķn stęrri hlut meš hękkandi veišigjaldi mun verš į kvóta lękka aš sama skapi. Talsmenn sjįvarśtvegsins vilja aš žessir fįu eigi sem mest og aš hinir mörgu, almenningur, fįi sem minnst. Žaš er kjarni mįlsins; gręšgi į sterum.

Kristinn H. Gunnarsson

Deila į Facebook


<<<
Netfangiš žitt:
Skrį netfang
Afskrį netfang
vķsa vikunnar ( 154) Betra vęri žetta žing
Vķsa vikunnar ( 153): Viš erum flest ķ vķgamóš
Vķsa vikunnar (152): Eitthvaš heggur kaldan kjöl
Vķsa vikunnar ( 151): Illa fenginn aušinn žinn
Vķsa vikunnar ( 150): Ętķš sé žķn gata greiš
Vķsa vikunnar ( 149): Lśiš hef ég bakiš beygt
Vķsa vikunnar(148) : Góšra vina hylli hljóttu
Vķsa vikunnar ( 147): Djśpmanna dug og elju
Vķsa vikunnar ( 146): Sęll ég skynja landsins tungumįl
Vķsa vikunnar ( 145): Nś er undir sól aš sjį
Vķsa vikunnar ( 144): Ég leita žķn vor
Vķsa vikunnar (143): Ķhaldsins er nś senn
Vķsa vikunnar ( 142): Senn mun blįna himinn hįr
Vķsa vikunnar ( 141): Grösin fölna, grįna fjöll
Vķsa vikunnar (140): Aušstétt brżtur ofan frį

Skoša eldri mola
Kristinn H. Gunnarsson · Traðarstígur 12 · 415 Bolungavík · Sími 892-7630 Netfang: kristinn@kristinn.is