head31.jpg
Forsķša
Pistlar
Æviágrip
Fyrirspurn
Myndir
Tenglar
Byggšamįl
Sjįvarśtvegsmįl
Utanrķkismįl
Heilbrigšis/velferšarmįl
Samgöngumįl
Mennta- og skólamįl
Efnahags- og skattamįl
Almenn stjórnmįl
Deila į Facebook

Brįšabirgšalög ekki réttlętanleg -21. október 2003

Ķ sumar voru sett brįšabirgšalög um breytingu į lögum um lax- og silungsveiši og fleiri lögum ķ žvķ skyni aš lögfesta efni tilskipunar Evrópusambandsins nr. 91/67/EBE sem varšar skilyrši į sviši heilbrigšis eldisdżra. Efni laganna er umdeilt, en ekki sķšur aš landbśnašarrįšherra f.h. rķkisstjórnarinnar skuli hafa tekiš sér lagasetningarvaldiš. Ég tel aš ekki hafi veriš fęrš fram rök fyrir žvķ aš rétt hafi veriš eša naušsynlegt aš setja brįšabirgšalög og ef įfram veršur gengiš į žessari braut žį geti rķkisstjórnin, nśverandi eša žęr sem sķšar munu koma, meš vķsan til fordęmisins sem sett var nś, rökstutt žaš aš setja brįšabirgšalög nįnast aš vild.

Alžingi verši kallaš saman
Meš breytingu į stjórnarskrįnni 1991 voru geršar żmsar breytingar į starfshįttum Alžingis sem ętlašar voru til aš styrkja löggjafarvaldiš og mešal annars breytt įkvęšum ķ stjórnarskrį um heimild til aš gefa śt brįšabirgšalög. Žaš hafši tķškast ķ verulegum męli aš rķkisstjórn tók sér vald til žess aš setja lög og vildu menn breyta žvķ. Helstu breytingar voru aš Alžingi situr nś allt įriš og getur hvenęr sem er komiš saman. Rętt var um hvort afnema ętti alveg heimild rķkisstjórnarinnar til śtgįfu brįšabirgšalaga en ekki var samstaša um žaš og žvķ er heimildin enn ķ stjórnarskrį. En bętt var viš įkvęšum um aš brįšabirgšalög skyldi leggja strax fyrir Alžingi žegar žaš kęmi saman aš nżju og aš lögin féllu śr gildi aš 6 vikum lišnum , ef Alžingi hefši žį ekki samžykkt žau. Žessi įkvęši afmörkušu vissulega heimildina betur en įšur var, en ašalbreytingin var eftir sem įšur ķ nżjum skilningi į žvķ hvenęr rétt vęri aš grķpa til žessarar heimildar.
Frumvarpiš um stjórnarskrįrbreytinguna var lagt fyrir Alžingi fyrir kosningarnar 1991 og samžykkt og svo aftur į voržinginu eftir kosningar eins og įskiliš er aš gera žegar stjórnarskrįnni er breytt. Samstaša nįšist į Alžingi um breytinguna og voru formenn allra žingflokka flutningsmenn mįlsins. Ólafur G. Einarsson, formašur žingflokks Sjįlfstęšisflokksins, męlti fyrir mįlinu į fyrra žinginu ķ nešri deild Alžingis. Ķ ręšu sinni sagši hann m.a.:" Viš žingflokksmenn höfum ekki uppi tillögur um aš breyta starfstķma Alžingis aš neinu verulegu leyti. Žaš veršur aš žróast eftir sķnum lögmįlum į nęstu įrum. En viš leggjum til aš žingiš verši sett 1. okt. og žaš starfi fram ķ maķ, lengur eša skemur eftir žvķ sem verkast vill. Žį sé žingfundum frestaš til loka žingįrsins meš žvķ skilyrši aš žaš sé kallaš saman ef naušsyn krefur, t.d. til žess aš afgreiša aškallandi löggjöf aš ósk rķkisstjórnarinnar eša efna til mikilvęgra umręšna. Viš teljum žetta mikilsverša breytingu sem treysti störf Alžingis og stöšu löggjafarsamkundunnar ķ stjórnkerfinu. Alžingi er žvķ starfshęft allt įriš og getur komiš til funda mjög skjótlega ef žörf er į. Žessa breytingu ber aš nokkru leyti aš tengja žeirri umręšu sem veriš hefur um brįšabirgšalög nś upp į sķškastiš."
Sķšar segir Ólafur frį žvķ aš ekki hafi veriš samstaša um aš afnema meš öllu heimildina til aš gefa śt brįšabirgšalög og "nišurstaša okkar varš sś aš gera nokkrar breytingar į įkvęšunum um śtgįfu brįšabirgšalaga og mešferš žeirra į Alžingi, og mun ég koma aš žeim sķšar, en jafnframt žessa breytingu į starfstķma Alžingis ķ žvķ skyni aš ekkert stęši ķ vegi fyrir žvķ formlega aš Alžingi gęti komiš saman til fundar meš stuttum fyrirvara ef eftir žvķ vęri óskaš og rķkisstjórn teldi žaš mikilvęgt. Žetta var sś nišurstaša sem unnt var aš fį meš samžykki allra nefndarmanna." Į sķšara žinginu sem breytingarnar voru til mešferšar tók Ólafur, sem žį var oršinn menntamįlarįšherra, aftur til mįls og sagši žį m.a.: "Ķ fyrsta lagi aš žingiš mun starfa allt įriš og ķ einni mįlstofu sem aušvitaš er mjög veigamikil breyting. Ég tel lķka aš sś breyting śt af fyrir sig hafi žaš ķ för meš sér aš śtgįfa brįšabirgšalaga ętti žvķ sem nęst aš vera śr sögunni, ef ekki alveg."
Žetta er alveg skżrt hjį 1. flutningsmanni mįlsins sem talaši fyrir hönd allra žingflokka, ętlunin er aš Alžingi verši kallaš saman ef žörf er talin į löggjöf. Til frekari įréttingar vil ég vitna til ummęla Margrétar Frķmannsdóttur, sem var 1. flutningsmašur mįlsins ķ nešri deild į sķšara žinginu : "Kjarni žess er aš afnema deildaskiptingu Alžingis og aš Alžingi starfi framvegis ķ einni mįlstofu. Jafnframt er reynt meš żmsum hętti ķ frv. aš styrkja stöšu Alžingis ķ stjórnkerfinu. Žannig mun Alžingi starfa allt įriš sem er tvķmęlalaust mikiš framfaraspor. Žaš mun annars vegar leiša til žess aš nefndir žingisins geta starfaš allt įriš ķ fullu umboši og hins vegar til žess aš Alžingi afsalar sér aldrei sķnum hluta löggjafarvaldsins yfir til framkvęmdavaldsins eins og veriš hefur. Aš vķsu er žaš svo aš rķkisstjórn mun įfram hafa heimild til žess aš leggja til viš forseta aš gefa śt brįšabirgšalög mešan žingfrestanir standa, en žaš er skilningur allra sem aš žessu mįli hafa stašiš aš til žess komi ekki nema ķ sérstökum neyšartilvikum, heldur verši tekinn upp sį nżi sišur aš verši žörf į skjótri löggjöf utan venjulegs starfstķma Alžingis, t.d. yfir sumartķmann, žį verši Alžingi kallaš saman til aukafunda til žess aš afgreiša hana meš ešlilegum hętti."

Alžingi aldrei kallaš saman
Žaš fer ekki į milli mįla aš žessi breyting hefur dregiš mikiš śr žvķ aš brįšabirgšalög hafi veriš sett. Ašeins įtta sinnum frį 1991 hefur veriš gripiš til žessarar heimildar, sem er mikil breyting frį žvķ sem įšur tķškašist. Engu aš sķšur hefur veriš tregša hjį rķkisstjórn til žess aš kalla žing saman og ķ flestum žessara tilvika tel ég aš śtgįfa brįšabirgšalaga hafi ekki samrżmst yfirlżstum skilningi Alžingis. Žaš er greinilegt aš tilhneiging er hjį rķkisstjórninni til žess aš breyta tślkuninni til rżmkunar og sér ķ hag. Segja mį aš ķ sumar hafi steininn tekiš śr. Vissulega eru žaš dómstólar sem eiga sķšasta oršiš um žaš hvernig beri aš tślka žetta įkvęši stjórnarskrįrinnar, en viš mat sitt hljóta žeir aš hafa til hlišsjónar višbrögš Alžingis hverju sinni viš brįšabirgšalagasetningunni. Ef žingmenn fallast į aš rétt hafi veriš aš beita įkvęšinu ķ sumar er bśiš aš gerbreyta žeim skilningi sem lį til grundvallar stjórnarskrįrbreytingunni fyrir 12 įrum. Žaš veršur aš mķnu mati aš halda tślkuninni ķ žvķ horfi sem žį var samkomulag um, žvķ annars er veriš aš veikja stöšu Alžingis.

Fordęmalaus lagasetning

Til žess aš gefa śt brįšabirgšalög žarf brżna naušsyn aš bera til. Žaš er mér mjög til efs aš rök standi til žess ķ žessu mįli. Žar koma til mörg atriši. Ķ fyrsta lagi žį er Alžingi starfhęft og gat komiš saman ķ sumar, ef rķkisstjórnin taldi žess žurfa. Ķ öšru lagi hafši mįliš langan ašdraganda. Žaš var vitaš fyrir löngu aš frestur til aš lögfesta efnisatriši reglugeršar ESB rann śr um mitt įr 2002 og frumvarp var tilbśiš ķ rįšuneytinu žį um voriš. Ķ žrišja lagi var mįliš komiš ķ žinglega mešferš. Žaš var lagt fyrir Alžingi 6. mars 2003 eša 9 dögum įšur en žingi lauk fyrir sķšustu Alžingiskosningar. Landbśnašarnefnd Alžingis fékk žį mįliš til mešferšar og komst aš žvķ aš verulegur įgreiningur var um frumvarpiš. Įkvešiš var aš senda žaš til umsagnar hagsmunaašila og fresta afgreišslu žess. Ķ fjórša lagi kom Alžingi saman aftur ķ maķlok sl. og žį var hęgur vandi aš leggja mįliš fyrir aš nżju endurskošaš ķ ljósi framkominna umsagna og athugasemda. Žaš var ekki gert.
Ég veit engin dęmi žess aš brįšabirgšalagavaldi hafi veriš beitt ķ mįli sem į sér langan ašdraganda, hefur veriš lagt fyrir Alžingi og žaš ekki viljaš gera aš lögum aš sinni. Ef žetta veršur tališ įsęttanlegt sżnist mér aš rķkisstjórn geti nįnast aš vild gert frv., sem ekki fęst afgreitt į Alžingi, aš lögum meš žvķ aš setja brįšabirgšalög viš fyrsta tękifęri. Full įstęša er til žess aš sporna viš žessari žróun og halda fast viš žann skilning sem įkvešinn var ķ upphafi. Raunar sé ég ekki žęr ašstęšur sem geta réttlętt śtgįfu brįšabirgšalaga. Ef stjórnsżslan er žaš virk aš mögulegt er aš gefa śt brįšabirgšalög, žį getur Alžingi komiš saman og samžykkt löggjöf. Žaš er ekki flóknara fyrir Alžingi aš koma saman en rįšuneyti og forsetaembęttiš.


Miklir hagsmunir ķ laxveišum

Ķ mįlinu eru ekki ašeins hagsmunir fyrirtękja sem framleiša hrogn og seiši til śtflutnings. Stęrstu hagsmunirnir eru tengdir laxveiši veršmętum sem žvķ tengist. Réttindin og hlunnindi žeim tengd eru metin į um 30 milljarša króna og įrlegar tekur eru taldar vera 3-4 milljaršar króna. Žessar tekjur gera žaš aš verkum aš bśseta į mörgum jöršum er möguleg og įn žeirra fęru margar jaršir ķ eyši. Fulltrśar žessara hagsmuna eru uggandi um sinn hag og óttast žį breytingu aš leyfa innflutning į lifandi laxi, en fram aš setningu brįšabirgšalaganna ķ sumar hefur gilt algert bann viš slķkum innflutningi. Óttast er aš erlendir laxastofnar blandist žeim stofnum sem ganga ķ laxveišiįrnar og žaš geti leitt til žess aš veiši leggist af. Ef žaš gerist verša laxveišihlunnindin lķtils virši. Landbśnašarrįšherra segir aš allt hafi veriš gert til žess aš draga śr hęttu į erfšablöndun, sem gęti valdiš tjóni į ķslenska laxastofninum. Žrįtt fyrir žaš er veriš aš ganga skref afturįbak, žaš hlżtur aš vera minni hętta į skaša įn innflutnings heldur meš innflutningi og žaš skref bętist viš annaš ekki sķšur umdeilt sem stigiš var fyrir 2-3 įrum, aš leyfa laxeldi ķ sjó.
Spurningin er hvort sé hęgt aš višhalda innflutningsbanni og nś liggur fyrir įlitsgerš Stefįns Mįs Stefįnssonar, prófessors um aš slķk sé mögulegt meš žvķ aš vķsa til žess aš naušsynlegt sé aš vernda innlenda laxastofna. Ķ umsögn Bęndasamtaka Ķslands kemur fram, žaš mat stjórnar samtakanna aš enginn vafi er į žvķ, aš žessar breytingar fela ķ aukna hęttu į aš fisksjśkdómar berist til landsins, sem geti valdiš bśsifjum og nįttśruspjöllum. Bęši Veišimįlastofnun og Nįttśrufręšistofnun Ķslands eru andsnśin žvķ aš heimila innflutning į laxfiskum og leggja įherslu į aš tryggja verndun innlendu stofnanna.
Hinir hagsmunirnir ķ žessu mįli eru miklu minni en laxveišihlunnindin gefa af sér. Śtflutningur į laxahrognum var į sķšasta įri um 130 milljónir króna og žar af um 94 milljónir króna til ESB landa . Įriš 2001 var nam žessi śtflutningur um 116 milljónum króna og žar af um 97 milljónum króna til ESB landa. Enginn śtflutningur var į lifandi laxi žessi įr og hefur ekki veriš sķšan įriš 2000 og žį ķ litlum męli. Žótt sjįlfsagt sé aš gęta aš śtflutningshagsmunum žį mį ekki gera žaš į kostnaš žeirra hagsmuna sem ķ dag eru miklu stęrri. Įstęša er til žess aš taka sérstaklega fram aš fiskeldi annaš en laxeldi ķ sjó er ķ raun óviškomandi deilunum. Framleišsla og sala į hrognum, seišum og öldum fiski svo sem lśšu og žorski hefur engin įhrif į laxastofna ķ ķslenskum įm og er žvķ mįlinu óviškomandi, žaš er ašeins laxeldiš ķ sjó sem talin er geta valdiš hęttu į erfšablöndum viš žį stofna sem fyrir eru ķ įnum.

Reynslan er ólygnust

Deilur um žetta eru ekki nżjar af nįlinni, minna mį į aš norskur laxastofn hafi veriš hér į landi ķ 20 įr. Um žaš voru miklar deilur af sömu įstęšu og nś og žįverandi landbśnašarrįšherra Jón Helgason skipaši nefnd til žess aš gera tillögur til sįtta. Nefndin varš sammįla um aš ekki žętti fęrt aš taka neina įhęttu sem skašaš gęti ķslenska nįttśru ķ brįš og lengd. Samkomulag varš um aš norskęttuš hrogn, seiši eša lax fęru aldrei ķ hafbeit eša til eldis ķ sjókvķum viš strendur Ķslands vegna žess aš menn óttušust erfšablöndun viš ķslenska laxastofna. Nś hefur nżlega veriš frį žessu brugšiš, leyft sjókvķaeldi meš žeim afleišingum aš norskir laxar hafa sloppiš śr kvķunum og gengiš upp ķ laxveišiįr. Žessi reynsla vķsar til žess aš skynsamlegast sé aš halda sig viš fyrri įkvöršun. Žess vegna er óhjįkvęmilegt aš finna betri lausn en landbśnašarrįšherra lagši til ķ frv. sķnu ķ mars sl. og lögfest var ķ sumar. Aš žvķ er unniš.

Kristinn H. Gunnarsson

Mbl. 21. okt. 2003


Netfangiš žitt:
Skrį netfang
Afskrį netfang
vķsa vikunnar ( 154) Betra vęri žetta žing
Vķsa vikunnar ( 153): Viš erum flest ķ vķgamóš
Vķsa vikunnar (152): Eitthvaš heggur kaldan kjöl
Vķsa vikunnar ( 151): Illa fenginn aušinn žinn
Vķsa vikunnar ( 150): Ętķš sé žķn gata greiš
Vķsa vikunnar ( 149): Lśiš hef ég bakiš beygt
Vķsa vikunnar(148) : Góšra vina hylli hljóttu
Vķsa vikunnar ( 147): Djśpmanna dug og elju
Vķsa vikunnar ( 146): Sęll ég skynja landsins tungumįl
Vķsa vikunnar ( 145): Nś er undir sól aš sjį
Vķsa vikunnar ( 144): Ég leita žķn vor
Vķsa vikunnar (143): Ķhaldsins er nś senn
Vķsa vikunnar ( 142): Senn mun blįna himinn hįr
Vķsa vikunnar ( 141): Grösin fölna, grįna fjöll
Vķsa vikunnar (140): Aušstétt brżtur ofan frį

Skoša eldri mola
Kristinn H. Gunnarsson · Traðarstígur 12 · 415 Bolungavík · Sími 892-7630 Netfang: kristinn@kristinn.is