head24.jpg
Forsķša
Pistlar
Æviágrip
Fyrirspurn
Myndir
Tenglar
Byggšamįl
Sjįvarśtvegsmįl
Utanrķkismįl
Heilbrigšis/velferšarmįl
Samgöngumįl
Mennta- og skólamįl
Efnahags- og skattamįl
Almenn stjórnmįl
Deila į Facebook

Endurskošun laga um stjórn fiskveiša - Įlit Kristins H. Gunnarssonar 23. september 2001

Įkvöršun Alžingis įriš 1999 um endurskošun laganna var ekki aš tilefnislausu, miklar deilur hafa stašiš um fiskveišistjórnunina ķ mörg įr og fyrir sķšustu Alžingiskosningar vildu framsóknarmenn nį sįtt um žetta grundvallarmįl ķslensks samfélags sem vęri ķ samręmi viš réttlętiskennd žjóšarinnar, eiganda aušlindarinnar.
Fyrir liggur sś stefna flokksins aš įfram verši byggt į tvķskiptu kerfi, aflamarkskerfinu og smįbįtakerfi, žar sem smįbįtakerfiš verši blandaš aflamarks- og sóknarmarkskerfi svo sem veriš hefur. Endurskošun laganna beinist žvķ ekki aš žvķ aš skipta um stjórnkerfi heldur fremur aš gera lagfęringar į žvķ auk almennrar śttektar į įrangri stjórnunarinnar.

Įgreiningsatrišin og stefna Framsóknarflokksins.
Helstu įgreiningsefnin lśta aš heimildum handhafa veišiheimilda til žess aš fénżta veišiheimildirnar įn žess aš fyrir žęr hafi veriš greitt, samžjöppun veišiheimilda, byggšaröskun og brottkast afla.
Įherslur Framsóknarflokksins į undanförnum įrum hafa tekiš miš af ofangreindum atrišum. Kosningastefnuskrį flokksins fyrir sķšustu Alžingiskosningar bar yfirskriftina breytinga er žörf og žar var lagt til aš skattleggja söluhagnaš žeirra sem selja frį sér og fénżta ķ eigin žįgu afnotarétt aš aušlindunum. Ennfremur var įkvešiš aš įfram yrši unniš aš žróun śrręša til žess aš bregšast viš vanda byggšarlaga sem er mjög hįš sjįvarśtvegi, žar var nefnt aš til įlita kęmi aš halda eftir aukingu aflaheimilda, sem yrši mešal annars notašar til aš bregšast viš įföllum ķ sjįvarśtvegi og til leigu į almennum markaši.
Ķ įlyktun sķšasta flokksžings, fyrr į žesu įri, er tekiš fram aš markmiš nżrrar löggjafar um stjórn fiskveiša eigi m.a. aš tryggja atvinnugrundvöll sjįvarbyggša, uppbyggingu fiskistofna og jafnręši ašila ķ greininni og žannig ķ veg fyrir aš stétt leiguliša myndist ķ henni. Tók žingiš undir žau sjónarmiš aušlindanefndar aš setja ķ stjórnarskrį Ķslands įkvęši um aš fiskistofnarnir séu sameiginleg aušlind allrar žjóšarinnar og eign hennar. Tók žingiš einnig undir žį nišurstöšu aušlindanefndar aš greiša beri gjald fyrir afnot af aušlindinni og fól sérstökum starfshópi aš gera ķtarlega śttekt į žeim tveimur leišum sem aušlindanefnd bendir į , fyrningarleiš og veišgjaldsleiš. Įlyktaš var um allmörg atriši, svo sem aš auka byggšakvóta til aš treysta grundvöll sjįvarbyggša, aš jafna starfsskilyrši landvinnslu og sjóvinnslu
og aš efla hafrannsóknir og styrkja meš žvķ grundvöll fiskveiširįšgjafar.

Įrangur stjórnunarinnar.
Ešlilegt er aš reynt sé aš leggja mat į hvernig til hefur tekist meš stjórnun fiskveišanna. Markmišiš hefur veriš aš vernda fiskistofnana og byggja žį upp og meš framsalinu sem tekiš var upp fyrir tķu įrum var stefnt aš aukinni hagkvęmni. Hins vegar voru markmišin almennt oršuš og fremur óljóst hvaša įrangri žarf aš nį til žess aš uppfylla markmišin.
Uppbygging helstu botnfiskstofna hefur valdiš vonbrigšum. Veišar į žorski hafa ašeins eitt įr af sķšustu tķu ,įriš 1991, nįš 250 žśsund tonnum en ķ 8 įr af tķu įrunum žar į undan. Helming sķšasta įratugs hefur veišin veriš minni en 200 žśsund tonn į įri en aldrei nęstu 10 įr žar į undan.Žó hefur rįšgjöf fiskifręšinga veriš allvel fylgt allan tķmann, og nįkvęmlega sķšustu įr. Žrįtt fyrir žaš er óljóst hvaš fiskifręšingar telja aš megi veiša t.d. nęsta įratug.
Hagręšing sem oršiš hefur ķ śtgerš frį žvķ aš framsal var leyft viršist ekki vera mikil. Fjįrmagnsstofn ķ fiskveišum hefur ašeins minnkaš um 1,18% į įri įrin 1991-1998, skipum hefur lķtiš fękkaš og žau eru stęrri og öflugari en įšur. Framanaf leidi framsališ til žess aš skuldir sjįvarśtvegsins lękkušu og voru įriš 1995 komnar nišur fyrir 120 milljarša kr. og voru žį um 25 milljöršum kr. lęgri en įriš 1989 žegar žęr uršu mestar. Eftir 1995 vaxa skuldirnar hratt og eru įętlašar nś um 182 milljaršar króna og hafa aukist um lišlega 50% į rśmum 5 įrum.Rekstrarafkoman į žessum tķma hefur veriš žokkaleg og öll įrin veriš hagnašur af śtgeršinni svo skuldaaukningin stafar ekki af rekstrarvanda ķ heildina tekiš.Spurning er hvort žessi įrangur sé ķ samręmi viš vęntingar.
Žaš sem lķklegast sżnist best jįkvęšan įrangur er hįtt verš į veišiheimildum.Žaš hękkaši mikiš į fįum įrum,žannig fjórfaldašist verš į varanlegum žorskheimildum į skömmum tķma og žótt žaš hafi sigiš nokkuš er enn um žreföldun veršsins aš ręša. Žetta hįa verš sżnir mat śtgeršarmanna į žvķ aš unnt er aš stunda aršbęra śtgerš žótt greitt sé fyrir veišiheimildir. Trś śtgeršarmanna sjįlfra į framtķš greinarinnar viš žessi skilyrši er lķklega besti męlikvaršinn į stöšu greinarinnar til lengri tķma.


Žróun nśverandi kerfis.
Framsalinu fylgir aš handhöfum veišiheimilda er heimilt aš selja eša leigja heimildirnar. Ķ žeim tilvikum žar sem ekki var greitt fyrir heimildirnar er um mikinn hagnaš aš ręša. Verš į veišiheimildunum var fyrstu įrin fremur lįgt eftir aš framsališ var leyft en į įrinu 1994 tekur žaš aš stķga, sérstaklega verš į varanlegum heimildum. Ķ skżrslu aušlindanefndar er veršmęti veišiheimilda allra kvótabundinna tegunda įętlaš vera um 290 milljaršar króna svo žaš žarf engan aš undra aš mikil ólga verši mešal almennings žegar handhafar veišiheimildanna geta selt žęr fyrir hįar fjįrhęšir. Samkvęmt upplżsingum frį Sešlabanka Ķslands hafa varanlegar veišiheimildir veriš seldar fyrir um 50 milljarša króna frį įrsbyrjun 1995 eša um 20% heimildanna. Auk žess hefur veriš unnt aš fénżta veršmętin meš sölu į hlutabréfum ķ śtgeršarfyrirtękjum, en ekki eru til upplżsingar um umfang žess. Engu aš sķšur eru ennžį mikil veršmęti ķ veišiheimildunum sem ekki hafa veriš seld eša fénżtt meš óbeinum hętti.
Žį er leiga veišiheimilda vaxandi žįttur ķ śtgerš og įriš 1999 er kvótaleiga įętluš um 2800 mkr. skv. upplżsingum frį Žjóšhagsstofnun.
Af nśverandi įstandi leišir:
1. Mismunur veršur milli ašila eftir žvķ hvort žeir bśa viš śthlutun veišiheimilda eša hafa aflaš sér žeirra meš kaupum eša leigu. Sķšarnefndi hópurinn žarf aš rįšstafa įrlega hluta af tekjum sķnum til hinna sem endurgjald fyrir veišiheimildirnar. Žetta fyrirkomulag żtir undir žróun leigulišakerfis.
2. Verulegt gjald er greitt įrlega fyrir veišiheimildirnar. Milljaršar króna eru įrlega greiddir ķ leigu og tugmilljaršar króna hafa žegar veriš greiddir fyrir varanlegar heimildir. Nżir śtgeršarmenn koma inn ķ greinina į hverju įri, žannig aš sį hópur sem greišir gjald fyrir ašganginn aš fiskimišunum mun fara stękkandi. Aušlindagjaldiš er löngu komiš į og śtgeršarmenn sjįlfir hafa įkvešiš gjaldiš meš veršlagningu veišiheimildanna. Fjįrhęšin mun fara vaxandi įr frį įri.
3. Samžjöppun veišiheimilda veršur mjög hröš eins og fram kemur į bls. 27 ķ skżrslunni meš tilheyrandi byggšaröskun.

Rétt er aš taka fram aš ešlilegt var ķ upphafi stjórnunar veiša meš aflamarkskerfi aš śthluta réttindum samkvęmt veišireynslu og reyndar vandséš aš önnur skynsamleg leiš hafi veriš til. Telja mį vķst aš įkvęši stjórnarskrįr um atvinnuréttindi hafi įtt viš śtgeršarmenn į višmišunarįrunum, žannig aš žeir hafi žį įtt, umfram ašra menn, rétt til žess aš stunda śtgerš. Öšru mįli gegnir um rétt til žess aš fénżta veišiheimildirnar sem žannig voru fengnar. Sala eša leiga veišiheimilda var ekki žįttur ķ śtgeršinni og umrętt įkvęši getur žvķ vart įtt viš. Stjórnarskrįrįkvęšiš verndar žvķ ašeins , aš mķnu mati, žį atvinnu sem var stunduš, śtgerš og veišar į fiski.
Žegar framsal veišiheimildanna var leyft hefši veriš ešlilegast aš ljśka upphaflegri śthlutun og gefa hęfilega ašlögun aš breyttu rekstrarumhverfi.


Leišir til śrbóta.
Žar sem gagnrżnin beinist aš śthlutun réttinda ķ eigu žjóšarinnar įn endurgjalds, er ešlilegast aš męta gagnrżninni meš žvķ aš innkalla réttindin og selja sķšan. Meš framsali réttindanna eru handhafar žeirra žį aš selja žaš sem žeir hafa keypt og greitt fyrir. Beinast liggur fyrir aš selja réttindin į markaši. Žessi lausn, svonefnd fyrningarleiš, felur ķ sér aš ljśka nśverandi śthlutun veišiheimildanna meš žvķ aš innkalla žęr į tilteknu įrabili og rįšstafa žeim sķšan į markaši.
Fram hafa komiš nokkrar tillögur ašrar og er žar fyrst aš telja bann viš framsali milli śtgeršarmanna, žį skattlagningu hagnašar af beinni sölu og leigu, skattlagningu hagnašar af sölu hlutabréfa ķ sjįvarśtvegsfyrirtękjum, įlagning įrlegs gjalds į handhafa veišiheimildinna, svonefnt veišigjald og loks aš leyfš veiši umfram tilgreind mörk falli utan śtgefinna veišiheimilda og aš rķkiš selji žęr aflaheimildir į markaši.
Fyrsta leišin, bann viš framsali milli śtgeršarmanna žżšir aš rķkiš sér um sölu veišiheimilda sem śtgeršarmenn nżta ekki sjįlfir. Af henni leišir aš allar veišiheimildir verša į markaši žegar žeir eru hęttir śtgerš sem fyrstu śthlutun fengu. Žį veršur įstęšulaust aš banna framsal milli śtgeršarmanna og nišurstašan veršur sś sama og skv. fyrningarleiš.
Žaš er vel framkvęmanlegt aš skattleggja sölu og leigu veišiheimilda meš žvķ aš starfrękja sérstakan markaš žar sem višskiptin fari fram, žvķ getur žessi leiš mętt framkominni gagnrżni aš einhverju leyti. Į hinn bóginn geta veriš annmarkar į framkvęmd viš sameiningu fyrirtękja eša sölu hlutabréfa.
Varšandi skattlagningu į hagnaš af sölu hlutabréfa ķ sjįvarśtvegsfyrirtękjum žį er vandkvęšum bundiš aš hafa sérreglu um tiltekna atvinnugrein en engu aš sķšur unnt fyrir rķkiš aš nį inn hluta af hagnašinum.
Veišigjaldsleišin er ólķk öšrum tillögum aš žvķ leyti aš hśn tengist ekki sölu eša leigu veišiheimilda žegar slķkt į sér staš heldur er įrleg skattlagning. Aušlindanefnd bendir m.a. į žessa leiš og segir aš hśn muni koma meš tķmanum aš vissu leyti ķ staš sérstaks skatts į hagnaš af kvótasölu. Ókostur viš žessa leiš er aš greitt er tiltölulega lįgt gjald til rķkisins , t.d. 4-5 kr/kg ķ žorski, en leiguverš į markaši er miklu hęrra eša um 120 kr/kg um žessar mundir. Eftir sem įšur veršur hęgt aš fénżta veišiheimildina mikiš.
Sś leiš aš setja žak į śthlutun veišiheimilda įn endurgjalds og selja į markaši žaš sem umfram er, kemur til móts viš gagnrżnina, en žį skiptir mįli hvar žakiš er sett.


Fyrningarleišin vęnlegust.
Mögulegt er aš beita blandašri leiš, t.d. skattleggja bein višskipti, setja žak į endurgjaldslausa śthlutun og innheimta veišigjald, en einfaldasta lausnin og sś sem best mętir framkominni gagnrżni er innköllun veišiheimilda samkvęmt fyrningarleiš og rįšstöfun žeirra į markaši. Ešlilegt er aš veittur sé góšur ašlögunartķmi žannig aš fyrirtęki geti stašiš viš skuldbindingar sķnar og bśiš sig undir breytingarnar. Fyrning veišiheimilda um 3 – 5 % į įri žżšir aš breytingin tekur 20 – 33 įr. Samkvęmt žvķ hefur hvert fyrirtęki nśverandi veišiheimildir aš fullu ķ 10 – 17 įr. Kaupverš varanlegra veišiheimilda er um 7 –8 sinnum leiguverš. Žaš dugar žvķ aš hafa veišiheimildirnar undir höndum ķ 10 įr til žess aš greiša upp kaupveršiš og hafa arš af kaupunum. Hafa veršur ķ huga aš nśverandi śthlutun hefur stašiš ķ 17 įr sem er til višbótar innköllunartķmanum.

Fleira męlir meš fyrningarleišinni. Nefna mį eftirfarandi:
1. Verš į veišiheimildum veršur lęgra žar sem žaš mun mišast viš žęr tekjur sem hęgt er aš hafa af nżtingu žeirra ķ staš žess jašarveršs sem nś er.
2. Jafnręši veršur milli ašila žar sem allir verša aš afla sér veišiheimilda į markaši. 3. Samkeppni um veišiheimildir leišir til žess aš žróun ķ greininni veršur fremur į grundvelli hagkvęmustu śtgeršar en frumśthlutunar veišiheimildanna.
4. Śtgerš frį byggšarlögum sem liggja vel viš mišum mun eflast.
5. Śtgeršarmenn sjįlfir įkveša žaš verš sem greitt veršur fyrir veišiheimildirnar.

Mįlamišlun var möguleg.
Aušlindanefndin leggur til aš aušlindagjald verši lagt į og bendir į tvęr leišir, fyrningarleiš og veišigjaldsleiš. Žęr eru ólķkar einkum aš žvķ leyti aš fyrningarleišin lżkur nśverandi śthlutun en veišigjaldin višheldur henni. Žaš fer ekki į milli mįla aš ég tel fyrningarleišina mun betri leiš en veišigjaldiš, žar sem hśn tekur į helstu įgreiningsatrišum mįlsins. Framsóknarflokkurinn hefur bįšar žessar leišir til athugunar ķ starfi sķnu.
Ķ endurskošunarnefndinni var aš frumkvęši annars fulltrśa žingflokks Sjįlfstęšisflokksins leitaš samkomulags um mįlamišlun sem laut aš žvķ aš fęra įrlega hluta af veišiheimildunum ķ tķmabundna samninga milli handhafa veišiheimildanna og rķkisins. Greitt yrši fyrir hluta veišiheimildanna meš fyrningu og žannig nįš inn fyrirframįkvešinni upphęš ķ aušlindagjald. Žarna var um aš ręša blandaša ašferš fyrningar og veišigjalds. Meirihluti var ķ nefndinni fyrir žvķ aš fara žessa samningaleiš en hśn var slegin śt af boršinu undir lokin ķ nefndarstarfinu. Į žvķ leikur enginn vafi, aš mķnu mati, aš nišurstaša meirihluta nefndarinnar um veišigjald er mun ólķklegri til žess aš auka sįtt um stjórn fiskveiša en sś mįlamišlun sem rędd var.

Veišar smįbįta.
Naušsynlegt er af byggšasjónarmišun aš hafa tvķskipta fiskveišistjórnun. Žar gegnir smįbįtaśtgerš žvķ hlutverki aš styrkja byggšina. Undanfarin įr hefur smįbįtaśtgeršin eflst og sérstaklega į landssvęšum žar sem śtgerš ķ aflamarkskerfinu hefur dregist saman. Svigrśmiš sem smįbįtaśtgeršinni var veitt hefur reynst öflugasta byggšaašgeršin til mótvęgis viš samžjöppunina ķ aflamarkskerfinu. Er žetta sérstaklega įberandi į Vestfjöršum.
Sś įkvöršun aš hrinda ķ framkvęmd kvótasetningu ķ aukategundum dregur verulega śr tekjumöguleikum smįbįtaśtgeršarinnar, žar sem veišiheimildir ķ żsu og steinbķt verša miklu minni en veišin hefur veriš undanfarin įr. Žar meš veikist verulega atvinnulķf ķ žeim byggšarlögum sem einkum styšjast viš śtgerš smįbįta. Fyrirsjįanlegt er aš umtalsveršur samdrįttur veršur ķ atvinnu og tekjum. Naušsynlegt er aš bregšast viš meš žvķ aš heimila smįbįtum aš veiša ķ samręmi viš mešaltal sķšustu įra verši kerfiš óbreytt.
Žį hefur žegar komiš ķ ljós verulegir annmarkar į žvķ aš kvótasetja aukategundir vegna breytilegs mešafla eftir svęšum og įrstķmum. Viš žessar ašstęšur veršur aš draga śr śtgerš eša brottkast eykt.
Rétt er aš minna į aš eindregnar óskir stóšu til žess aš veišikerfi smįbįta yrši meš svipušum hętti og veriš hefur sķšan 1996 og lögšu talsmenn Landssambands smįbįtaeigenda fram įlitsgerš tveggja lögfręšinga, Siguršar Lķndals og Skśla Magnśssonar til rökstušnings fyrir žvķ aš unnt vęri aš stjórna veišum smįbįta meš žeim hętti žrįtt fyrir dóm Hęstaréttar frį 1998. Žvķ hafnaši sjįvarśtvegsrįšherra į vordögum meš vķsan til lögfręšiįlits nokkurra valinkunnra lögfręšinga, sem stašhęfši aš slķkt vęri stjórnarskrįrbrot. Viš eftirgrennslan kom ķ ljós aš umrętt lögfręšiįlit er óundirritaš og žvķ engin stašfesting fyrirliggjandi frį umręddum lögfręšingum į ašild žeirra. Til višbótar er nišurlagskafli įlitsins birtur ķ skżrslu meirihlutans nįnast oršréttur į bls. 18 og 19 įn žess aš fram komi hvašan žessi kafli er og er eingu lķkara en aš umręddur texti sé įlit nefndarmanna. Veršur ekki įlyktaš af žessu aš umrętt įlit hnekki įliti žvķ sem Landssamband smįbįtaeigenda lét vinna. Er žvķ naušsynlegt aš athugaš verši hvort įfram er unnt aš stjórna veišum smįbįta į grundvelli žess skipulags sem gilti til 1. september sl. meš žeim breytingum sem Landssamband smįbįtaeigenda hafši kynnt. Ég legg til aš óhįšur ašili verši fenginn til žess aš taka saman įlitsgerš. Žaš yrši tvķmęlalaust farsęlasta nišurstašan og vķštękur stušningur vķs viš hana. Mį žar nefna m.a. įlyktun flokksžing Framsóknarflokksins ķ mars sl.,žar sem įlyktaš er aš smįbįtakerfiš verši įfram blandaš aflamarkskerfi og sóknarmarkskerfi.

Framkomnar tillögur og įbendingar.
Til višbótar žvķ sem įšur en nefnt um stjórnun fiskveiša meš tvķskiptu kerfi, aflamarkskerfi og smįbįtakerfi, umfjöllun um stjórnun smįbįta, fyrningaleiš og blandaša leiš er bent į eftirfarandi:

1. Aušlindanefnd gerši tillögu um nżtt įkvęši ķ VII. kafla stjórnarskrįrinnar žar sem nįttśruaušlindir sem ekki eru hįšar einkaeignarrétti verši lżstar žjóšareign. Ég tek undir žį tillögu.

2. Aušlindanefnd lagši ķ įliti sķnu til aš um nįttśruraušlindir ķ žjóšareigu, svo sem nytjastofna sjįvar, gildi sś meginregla aš afnotagjald verši lagt į og standi undir kostnaši rķkisins af rannsóknum og eftirliti meš nżtingu aušlindanna og auk žess fįi žjóšin sżnilega hlutdeild ķ žeim umframarši (aušlindarentu) sem nżting aušlindanna skapar. Ég tel rétt aš innheimt aušlindagjald mišist ķ meginatrišum viš tillögur aušlindanefndar, enda nįšist žar pólitķskt samkomulag fulltrśa allra flokka sem sęti įttu ķ nefndinni.

3. Ég tek undir tillögur um 350 – 500 milljónum króna verši įrlega variš til atvinnuuppbyggingar ķ žeim byggšarlögum sem treyst hafa į sjįvarśtveg. Ég legg įhersla į aš žetta įtak hefjist žegar į nęsta įri og verši undir yfirstjórn išnašarįšuneytisins sem fer meš byggšamįlin. Ég tel mišur aš fjįrhęširnar hafi veriš lękkašar um 150 milljónir króna undir lok nefndarstarfsins.

4. Ennfremur styš ég aš hluti tekna af aušlindagjaldi renni til sveitarfélaga. Aušlindanefnd lagši til ķ sķnu įliti aš helmingur gjaldsins rynni til sveitarfélaganna og er lagt til aš fariš verši aš tillögu nefndarinnar. Ķ endurskošunarnefndinni virtist hęgt aš nį samkomulagi um aš fjóršungur gjaldsins rynni til sveitarfélaga en tillaga meirihlutans um aš allt aš fjóršungur žess sem er umfram einn milljarš króna gangi til žeirra gengur of skammt.

5. Ég tek undir sjónarmiš aušlindanefndar varšandi heimild til žess aš framselja aflahlutdeild frį fiskiskipi til fiskvinnslustöšvar. Erfitt er aš skilgreina vinnslufyrirtęki nęgilega skżrt til žess aš byggja megi sérstaka śthlutun į žvķ.

6. Órįšlegt er aš draga śr veišiskyldu til fyrra horfs bęši vegna sjónarmiša sjómanna og žeirrar gagnrżni sem fénżting veišiheimilda sętir. Žį veršur aš telja óskynsamlegt aš auka verulega hįmarkshlutdeild einstakra ašila ķ fiskistofnunum ķ ljósi žess hversu hröš samžjöppun veišiheimilda er ķ greininni sķšustu įr. Žó getur öflugt smįbįtakerfi gert žaš aš verkum aš óhętt er aš hnika žessum mörkum til.

7. Naušsynlegt er aš auka byggšakvóta, sérstaklega ef veišigjaldsleiš veršur ofan į, til žess aš bregšast viš įhrifum framsalsins. Bent er į aš įšur fyrr voru 12.ooo tonn af botnfiski sérstaklega ętluš til rįšstöfunar ķ byggšarlögum sem misst höfšu verulegan hluta af sķnum kvóta. Žörfin fyrir žennan kvóta hefur sķst minnkaš meš įrunum.

8. Brottkastiš er verulegt vandamįl og aukin kvótasetning dregur ekki śr žvķ. Žannig mį heita vķst aš hjį smįbįtum aukist brottkast viš kvótasetningu aukategunda. Rétt er skoša betur žaš fyrirkomulag sem var hjį smįbįtunum aš aflamark var ķ helstu tegundinni en sóknarmark ķ aukategundum. Upplżsingar um mikiš brottkast vķsa oft til žess aš mešafli er kvótabundin tegund og aš aflamark sé lįgt ķ henni. Žį upplżsa fęreysk stjórnvöld aš brottkast sé óverulegt vandamįl ķ sóknardagakerfi žeirra og žvķ er ešlilegt aš skoša slķka śtfęrslu aš einhverju leyti.

Nišurstöšur.

Aš öllu ofanritušu samanlögšu legg ég til aš:

1. farin verši fyrningarleiš
2. veišar smįbįta grundvallist į samkomulagi landssambands smįbįtaeigenda viš sjįvarśtvegsrįšherra sem gert var 1996, enda brjóta žaš ekki ķ bįga viš stjórnarskrį
3. byggšakvóti verši aukinn
4. dregiš verši śr kvótasetningu fisktegunda sem veišast sem mešafli


Reykjavķk 23. september 2001,



Netfangiš žitt:
Skrį netfang
Afskrį netfang
vķsa vikunnar ( 154) Betra vęri žetta žing
Vķsa vikunnar ( 153): Viš erum flest ķ vķgamóš
Vķsa vikunnar (152): Eitthvaš heggur kaldan kjöl
Vķsa vikunnar ( 151): Illa fenginn aušinn žinn
Vķsa vikunnar ( 150): Ętķš sé žķn gata greiš
Vķsa vikunnar ( 149): Lśiš hef ég bakiš beygt
Vķsa vikunnar(148) : Góšra vina hylli hljóttu
Vķsa vikunnar ( 147): Djśpmanna dug og elju
Vķsa vikunnar ( 146): Sęll ég skynja landsins tungumįl
Vķsa vikunnar ( 145): Nś er undir sól aš sjį
Vķsa vikunnar ( 144): Ég leita žķn vor
Vķsa vikunnar (143): Ķhaldsins er nś senn
Vķsa vikunnar ( 142): Senn mun blįna himinn hįr
Vķsa vikunnar ( 141): Grösin fölna, grįna fjöll
Vķsa vikunnar (140): Aušstétt brżtur ofan frį

Skoša eldri mola
Kristinn H. Gunnarsson · Traðarstígur 12 · 415 Bolungavík · Sími 892-7630 Netfang: kristinn@kristinn.is