head20.jpg
Forsķša
Pistlar
Æviágrip
Fyrirspurn
Myndir
Tenglar
Byggšamįl
Sjįvarśtvegsmįl
Utanrķkismįl
Heilbrigšis/velferšarmįl
Samgöngumįl
Mennta- og skólamįl
Efnahags- og skattamįl
Almenn stjórnmįl
Deila į Facebook

Sjįvarśtvegur og fiskveišistjórnunin 28. maķ 1997
Umręša um sjįvarśtvegsmįl hefur löngum einskoršast viš fiskveišistjórnunina, sum part af ešlilegum įstęšum. Fiskveišistjórnun felst m.a. ķ žvķ aš takmarka og stżra sókn og veiši og žaš eru miklir hagsmunir ķ hśfi hvernig til tekst. Žaš eru hagsmunir žjóšarinnar aš fiskistofnarnir séu sterkir. Hinu mį ekki gleyma aš fiskveišistjórnun felst lķka ķ žvķ aš stušla aš sem öflugustum sjįvarśtvegi, atvinnugrein sem nżtir mišin į hagkvęman hįtt og framleišir mikil veršmęti meš sem minnstum tilkostnaši. Lķfskjör žjóšarinnar rįšast aš miklu leyti af žvķ hvernig žeir standa sig sem starfa ķ sjįvarśtveginum, allt frį śtgerš til vinnslu og žašan til sölu- og markašsstarfs.

I.

Undanfarin 5 įr hefur atvinngreinin ķ heild veriš gerš upp meš hagnaši og lķklegt aš svo verši įfram og ķ kjölfariš hefur eiginfjįrstaša sjįvarśtvegsins lagast. Fjįrmagn leitar inn ķ greinina og veruleg eftirspurn er eftir hlutafé ķ sjįvarśtvegi. Mikil endurskipulagning į sér staš ķ greininni žar sem fyrirtękjum fękkar og žau stękka meš tilheyrandi hagręšingu eša įformum um hagręšingu ķ śtgerš og vinnslu. Deila mį um żmislegt ķ žessari žróun, svo sem įhrifum hennar į einstök byggšarlög,skipting veišanna milli bįta og togara einkum frystiskipa, stöšu landvinnslunnar, gengi į hlutabréfum og aš hve miklu leyti uppreiknuš veršmęti fyrirtękjanna eru vegna veršmętisins ķ aflahlutdeildinni ( ž.e. ašganginum aš mišunum ) og aš hve miklu leyti um er aš ręša uppsafnašan hagnaš af starfseminni. Žaš veršur hins vegar ekki deilt um aš sjįvarśtvegurinn er į uppleiš, efnahagslega er hann aš styrkjast. Žjóšfélagsumręšan tekur miš af žvķ, hśn snżst fyrst og fremst um skiptingu į aršinum ķ greininni.Deilt er um hve mikiš af svoköllušum fiskveišiarši į aš vera ķ sjįvarśtveginum til žess aš standa undir žróun og framförum, greiša nišur skuldir og styrkja eiginfjįrstöšu, greiša góš laun, kaupa žjónustu , greiša arš til hluthafa og greiša skatt til rķkissjóšs og hve mikiš af aršinum į aš taka strax śt śt sjįvarśtveginum til rķkisins meš beinni skattlagningu ķ formi aušlindaskatts eša gegnum uppboš į veišiheimildum.

II.

Umręšan snżst aš litlu leyti nś um vandann ķ sjįvarśtvegi eins og raunin var um įrabil. Žessi breyting į afstöšunni til sjįvarśtvegsins segir meira en mörg orš.Stöšugleiki ķ efnahagsmįlum skiptir grķšarlega miklu mįli fyrir allt atvinnulķf og ég tel aš žjóšarsįttarsamningarnir sem geršir voru įriš 1990 eigi stóran žįtt ķ žessum umskiptum ķ sjįvarśtveginum.
Žrįtt fyrir žaš veršur aš hafa ķ huga aš sjįvarśtvegurinn er enn mjög skuldsettur, skuldir eru įętlašar um 120 milljaršar króna, eiginfjįrstašan er um 25% af eignum og er lakari en ķ išnaši, verslun eša samgöngum, enda mį ekki gleyma žvķ aš į įrunum 1988 og 1989 var gripiš til neyšarašgerša af hįlfu stjórnvalda til žess aš bjarga sjįvarśtveginum frį žvķ aš hrynja um land allt. Stofnašir voru tveir opinberir sjóšir sem veitti miklu fjįrmagni til sjįvarśtvegsfyrirtękja annars vegar sem hlutafé og hins vegar sem lįnsfé. Žessi veruleiki minnir į aš fullsnemmt er aš taka fślgur fjįr śt śr greininni.


III.

Žessi almenna greining į misjafnlega viš, landvinnslan hefur įtt undir högg aš sękja į umręddu 5 įra tķmabili.Śtgeršin hefur bętt sér upp aš nokkru leyti skeršinguna ķ žorskveiši meš hękkun į fiskverši sem žżšir einfaldlega aš landvinnslan borgar meira en įšur fyrir hrįefniš.Į Vestfjöršum hefur veriš mun verra įstand en vķšast annars stašar į žessum tķma, enda óvķša sem landvinnslan var jafnstór žįttur ķ sjįvarśtveginum, mį žar nefna gjaldžrot fyrirtękja į Bķldudal og ķ Bolungavķk svo og mikla erfišleika į Patreksfirši, Sušureyri og Žingeyri.Žį hefur jafnt og žétt dregiš śr fiskvinnslu į Ķsafirši og hafa veriš miklar sveiflur ķ rękjuvinnslunni į žessum tķma.Efnt var til sérstakrar ašstošar viš vestfirsk sjįvarśtvegsfyrirtęki į įrunum 1994 - 1996 og variš til hennar 360 milljónum króna ķ formi vķkjandi lįna.

IV.

Vissulega tengjast žessir erfišleikar miklum samdrętti ķ žorskveišum įsamt žvķ aš endurskipulagning fyrirtękjanna hófst tiltölulega seint. Žį held ég aš menn hafi veriš misjafnlega fljótir aš įtta sig į kostnašinum af verštryggingu lįnsfjįr. Auk žess hefur veriš bent į aš fiskveišistjórnunin vęri Vestfiršingum óhagstęš.
Ég tel aš įhrifin af um helmingssamdrętti ķ žorskveišiheimildum į fįum įrum hafa veriš verulega vanmetin. Žaš eru fį fyrirtęki sem standast žaš aš tekjur žeirra dragist saman um fjóršung til helming ķ eitt įr hvaš žį ķ 3 - 5 įr samfleitt eins og veriš hefur. Slķkur samdrįttur žżšir einfaldlega aš selja veršur eignir, skip og kvóta, žaš veršur aš rifa seglin. Žeir sem geršu žaš ekki uršu einfaldlega gjaldžrota eša misstu eignir sķnar meš öšrum hętti. En žaš eru ekki bara śtgeršarfyrirtękin sem verša fyrir samdrętti, ķ vestfirskum śtgeršarplįssum sveiflast afkoma žjónustufyrirtękja ķ takt viš afkomu śtgeršarinnar. Tekjur žjónustufyrirtękja, verkstęša, išnašarmanna og verslana drógust saman og śr varš kešjuverkandi įhrif gegnum allt plįssiš. Ķ sjįvarplįssunum er lķtiš um fyrirtęki sem eru óhįš sjįvarśtveginum, į Vestfjöršum er žaš helst į Ķsafirši ķ formi opinberrar žjónustu.

V.

Žį tel ég aš leikreglurnar ķ fiskveišistjórnuninni séu fįmennari byggšarlögunum óhagstęšar. Ķ žessu markašskerfi sem ķ gildi er verša žorpin einfaldlega undir. Žar mį benda į nęr öll vestfirsku žorpin. Sśšavķk og Hólmavķk eru einu žorpin sem undanfarin įr hafa ekki misst obbann af veišiheimildum sķnum. Žį gildir žetta fyrir žorp į Noršurlandi, svo sem Grenivķk og Hofsós, į Austurlandi, svo sem Breišdalsvķk og į Sušurlandi eins og Stokkseyri.
Vestfiršingar eiga aš halda žessum skżringum į lofti og halda žvķ fram sem réttmętt er ķ žeim efnum.Žaš er engin įstęša til annars.

VI.

Hins vegar veršur žaš aš višurkennast aš žaš er ekki hęgt aš skżra allar ófarir Vestfiršinga meš tilvķsun ķ nišurskurš į veišiheimildum og vond lög um stjórn fiskveiša. Žegar sóknin hęttir aš vera ótakmörkuš eru śtgeršarfyrirtękin meira og minna ķ samkeppni hvert viš annaš um takmarkašar veišiheimildir og žar gildir aš eins dauši er annars brauš. Ķ žeirri samkeppni er ekki um annaš aš ręša en aš standa sig. Žaš žżšir ekki aš bķša eftir betri tķš, öšrum lögum, meiri veišiheimildum o.s.frv. Žvķ mišur held ég aš Vestfiršingar hafi of lengi bešiš eftir žvķ aš gamli tķminn rynni upp į nżjan leik og į mešan létu žeir hjį lķšast aš laga reksturinn aš nżju umhverfi.

VII.

Žar held ég aš stjórnmįlamenn eigi nokkra sök, žvķ įrum saman og jafnvel enn tala sumir žeirra um aš taka upp algera nżja stjórn į fiskveišunum sem fęri Vestfiršingum gósentķš og skilja mį aš žaš sé ķ nįlęgum tķma aš slķk tķšindi gerist. Sķšan lķša įrin og ekkert af slķku tagi gerist. Hver man ekki blessaša sjįlfstęšismennina į Vestfjöršum, sem landsfund eftir landsfund fara til fundar meš heitstrengingar um aš nś renni upp byltingin ķ stjórn fiskveiša hvaš varšar flokk žeirra, en koma svo heim skjögrandi eftir aš landsfundurinn hefur valtraš yfir žį fram og til baka og skrifa ķ vestfirsku blöšin langar skżringar į óförunum og dugar ekki minna en aš žrķr skrifi saman.Man ég ekki ķ annan tķma žau tķšindi aš saman skrifušu žeir Matthķas og žorvaldur Garšar. Žaš mį lķka minnast į félaga Sighvat sem hefur kosningar eftir kosningar sagt Vestfiršingum aš Alžżšuflokkurinn vęri į móti kvótakerfinu žegar ljóst er aš nśverandi kvótakerfiš er grjóthörš stefna flokksins (meš žeirri višbót aš rukka śtgeršarmenn um miklu hęrra gjald en nś er fyrir kvótann) enda Jón Siguršsson helsti höfundur žess, en ekki Halldór Įsgrķmsson eins og margir įlķta. Žaš mį lķka nefna félaga ķ ónefndum flokki sem tala um aš skipta um stjórnkerfi ķ fiskveišum ķ haust komandi rétt eins og viš séum ašalpersónur ķ Star trek og getum feršast śr einum veruleika ķ annan į svipstundu og Mogginn trśir žessu eins og nżju neti og birtir frétt um žaš į baksķšu.Žaš er aš sumu leyti skiljanlegt aš vestfirskir śtgeršarmenn hafi stunduš rekiš fyrirtęki sķn ķ žvķ umhverfi sem žeir vildu aš vęri en ekki žvķ sem var hverju sinni žegar svona er pólitķska leišsögnin.

VIII.<7b>

Žótt ég hvetji śtgeršarmenn eindregiš til žess aš standa sig sem best mišaš viš nśverandi löggjöf ķ sjįvarśtvegi er ég ekki talsmašur óbreytts įstands.Žvert į móti tel ég aš žaš žurfi aš gera breytingar į aflamarkskerfinu og žaš į aš vinna aš žvķ. Ég leyni žvķ ekki aš ég tel žaš óraunhęft aš geršar verši grundvallarbreytingar į kerfinu į skömmum tķma. Jafnvel žótt samžykktar vęru grundvallarbreytingar į nśverandi kerfi eša nżtt stjórnkerfi, sem ég tel vel koma til greina, žį mun lķša langur tķmi žar til breytingunum veršur hrint aš fullu ķ framkvęmd. Ef tekiš yrši upp t.d. uppboš į öllum veišiheimildum yrši ašlögunartķminn aš mķnu mati a.m.k. 20 įr. Ef hrašar vęri fariš ķ sakirnar segjum 5 įr eša skemur , žį yršu ķ uppnįmi miklar skuldir upp į milljaršatugi króna sem hvķla į skipum umfram veršmęti žeirra, ef žau skip hefšu skyndilega litlar sem engar veišiheimildir. Skuldirnar sem ekki fengjust greiddar myndu enda hjį almenningi sem yrši aš borga brśsann. Ég dreg ekki śr mönnum aš įforma breytingar į kerfinu en hvet fremur til breytinga en byltingar. Žeir sem reka sjįvarśtvegsfyrirtęki verša aš bśa viš nokkuš stöšugt rekstrarumhverfi og geta gert įętlanir fram ķ tķmann. Žį verša žeir aš geta treyst žvķ aš löggjöfinni verši ekki kollsteypt meš breytingum sem kippa grundvellinum undan fyrirtękjunum.

IX.

Eins og įšur hefur komiš fram er ég ekki talsmašur óbreytts kerfis. Ég tel nśverandi aflamarkskerfi verulega gallaš og óįsęttanlegt. Žvķ hef ég ekki viljaš styšja löggjöf sem festir žaš óbreytt ķ sessi. Ég hef reynt aš gera mér grein fyrir žvķ hverjir vęru helstu įgallar kerfisins žvķ žaš er naušsynlegt ef vinna į aš breytingum į žvķ.




Netfangiš žitt:
Skrį netfang
Afskrį netfang
vķsa vikunnar ( 154) Betra vęri žetta žing
Vķsa vikunnar ( 153): Viš erum flest ķ vķgamóš
Vķsa vikunnar (152): Eitthvaš heggur kaldan kjöl
Vķsa vikunnar ( 151): Illa fenginn aušinn žinn
Vķsa vikunnar ( 150): Ętķš sé žķn gata greiš
Vķsa vikunnar ( 149): Lśiš hef ég bakiš beygt
Vķsa vikunnar(148) : Góšra vina hylli hljóttu
Vķsa vikunnar ( 147): Djśpmanna dug og elju
Vķsa vikunnar ( 146): Sęll ég skynja landsins tungumįl
Vķsa vikunnar ( 145): Nś er undir sól aš sjį
Vķsa vikunnar ( 144): Ég leita žķn vor
Vķsa vikunnar (143): Ķhaldsins er nś senn
Vķsa vikunnar ( 142): Senn mun blįna himinn hįr
Vķsa vikunnar ( 141): Grösin fölna, grįna fjöll
Vķsa vikunnar (140): Aušstétt brżtur ofan frį

Skoša eldri mola
Kristinn H. Gunnarsson · Traðarstígur 12 · 415 Bolungavík · Sími 892-7630 Netfang: kristinn@kristinn.is